BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ateik į mano rudenį

Ateik į mano rudenį,ir skink širdies vaisius,

prinokusi mano meilė tau,sultingais bučiniais.
Net vėjas klausosi
dainos,kurią šnabždu naktim,
išnešk iš manes tuos jausmus,kurie verti taves.

Nuskintas meilės obuolys,nepus žiemos lauke,
suvalgytas jis bus
širdies,su sėklų pasekmėm.
Ateik pavasarį,jei nori ne rudens,
bent akies
krašteliu pažvelgsi,kaip gimsta meilės pumpurai.

Rodyk draugams

Neturiu pasaulio

Neturiu pasaulio pakabinto ant medžio,
mano laikas
ruduo,bet širdį,ne ruduo.
Jei pasaulį pažįsti prakandęs jo vidų,
palik
kitą pusę jo,tam kas šalia.

Nebus pažinimo,nebus praradimo,
jei būsi
negimęs,ant medžio dangaus.
Tu vienas pasaulis,kuris ieško saulės,

būsiu tau saulė,jei būsi žmogum.

Tau reikia pasaulio,kuris augo medį,

kuris tau atvėrė,į mirtį vartus.
Tau reikia jo lapų,kad prisidengtum
mažą saves dalį,
pažink savo medį,ir vaisius savus.

Ant tavo
pasaulio,neauga joks medis,
pasėk sėklą meilei,jei gyvas esi.
Nesvarbu
kiek sėsi,kiek laistysi kartų,
augintoja meilė,išmok jei paklust.

Nueik į palaukę,kur medis taves laukia,
jis tavo pasaulius brandino
ilgai.
Diena jau išaušo,žiūrėk tavo pasauliai pavirto į žvaigždes,
nuo
šiol tu dievybė,su kūnu žmogaus.

Rodyk draugams

Myliu tai kas skamba tavo širdyje gyvai

Myliu tai,kas skamba tavo širdyje gyvai,
ar tai būtų meilės,ar jausmų garsai.
Tu skambėk lietaus lašuose,jų tėkmėje,
ir aplyk man mano širdį,lietaus melodijų gaiva.

Tu myli tai,kas skamba mano širdyje gyvai,
ar tai būtų meilės,ar dangaus jausmai.
Aš žvaigžde skambėsiu,nes nieko prie manes nėra,
ir ja tave apšviesiu,kad būtume viena dangaus žvaigžde.

Mes mylim tai,kas mūsų širdyse gyvai alsuoja,
ar būtų tai tik meilė,ar tik žarija iš dangaus.
Palauksime,kol mūsų širdžių kvėpavimai pavirs aistra,
tada alsuosime su meile,ir nauja gyvenimo banga.

Rodyk draugams

Kur man tave paslėpti

Kur man tave paslėpti mano meile,
kad niekas taves,nesurastų pas mane.
Bet aš pas save negaliu taves paslėpti,
nes tu nemoki slėptis,šviesoje,nei tamsoje.

Dalis taves pasislėpė akyse,
nes jei patinka būti akyse,jų šviesoje.
Kita dalis atsigulė į širdį,
kad šildytų visus jausmus,nuo atšaltų jausmų.

Taves neslėpsiu,nesušaldysiu aš meile,
juk pas mane užėjus,tavo rankų šiluma.
Tave myliu,ir išpažįstu tavo tiesą,
kad tu vienintelė gyvybė,mano širdyje.

Rodyk draugams

Tavo širdies ąsotis

Tavo širdies ąsotis,sklidinas meilės dangaus,
mano širdis be ąsočio,nes mano širdis įskelta.
Aš noriu širdį turėti indą,ne sausą,bet pilną dangaus,
žinau,meilė viską juk lipdo,ir ji man save nulipdys.

Nesvarbu koks ąsotis širdyje,
svarbu koks kiekis meilės jame.
Tu lipdai meile jį kokį nori,
bet prašau,man saves negailėk.

Man nereikia auksinio ąsočio,
man reikia ąsočio dangaus.
Man tereikia tik meilės pilnatvės,
ir širdies kuri ją sutalpins.

Mūsų meilės panašios kaip dvynės,
nes jos gimė ąsotį vienam.
Ačiū tau meile,kad tu kūrėja,
ir sukūrei mane dėl saves.

Rodyk draugams

Pasėjau snaigių tau į pievą

Pasėjau snaigių tau į pievą,
išaugs iš jų baltų gėlių.
Ateisim dviese gėles skinti,
nelauksim rudenio šalnų.

 
Aš tau nuskinsiu pirmą snaigę,
ji bus balčiausia iš gėlių.
Vėliau,kartu gėles mes skinsim,
kol pieva bus,žalia,žalia.

Rodyk draugams